„Xbox one“ procesorius išsamiai aprašytas karštuose lustuose, tačiau klausimų liko

Praėjusios savaitės „Hot Chips“ konferencijoje „Microsoft“ pateikė išsamią informaciją apie procesorius, kurie vykdys savo būsimą „Xbox One“, tačiau man vis dar liko klausimų, konkrečiai apie tai, kaip procesorius susidės su tokiu, kuris bus „Sony“ būsimame „PlayStation 4“, ir į esamą kompiuterį perdirbėjai.

Parodoje „Microsoft“ išsamiai aprašė ir pagrindinį „SoC“ procesorių, kurį sukūrė su AMD, ir „Kinect“ naudojamą procesorių.

Tas pagrindinis procesorius yra įdomiausias, nes tai yra didelis SoC, kuriame yra centrinis procesorius, GPU ir 15 kitų mažesnių, bet „reikšmingų“ procesorių (kartais vadinamų greitintuvais), kurie iškrauna užduotis iš CPU ir GPU. Visa tai gali pasidalyti atmintimi tiesiog perduodant rodykles tokiu metodu, kuris, atrodo, atitinka HSA metodą. „Microsoft“ aparatūros architektas Johnas Sellas teigė, kad „verta turėti didelį lustą, o ne du atskirus“. Sudėjęs visus šiuos komponentus, jis sakė, kad galėtum gauti sistemą, kuri subalansuotų pralaidumo reikalavimus su ekonomiškesniu ir efektyvesniu dizainu.

Lustas apima aštuonias AMD „Jaguar“ x86 šerdes, padalintas į dvi grupes iš keturių. Kiekviename procesoriaus branduolyje yra 64K 1 lygio talpyklos ir kiekvienoje grupėje yra 2 MB bendrintos 2 lygio talpyklos. „Microsoft“ teigė, kad nors tai yra „Jaguar“ branduoliai, jie buvo šiek tiek modifikuoti, kad būtų palaikomas didesnis pralaidumas. „Microsoft“ taip pat teigė, kad GPU, pagrįstas AMD „Radeon“ varikliu su DX 11.1+ palaikymu, turi „pasirinktinius grafikos ir skaičiavimo komandų procesorius“, skirtus sutrumpinti laiką, kurį CPU turi praleisti surinkdamas grafikos komandas. GPU veikia su 32 MB bendrosios atminties. Be to, lustas turi daug energijos valdymo ir laikrodžio rodymo funkcijų, kad jis galėtų veikti režimais, iki 2, 5 proc. Savo maksimalios galios.

Bendrai kalbant, ši mikroschema turi penkis milijardus tranzistorių, iš kurių maždaug pusė yra atmintis, ir matuoja 363 mm ² per TSMC 28 nm HP procesą.

Pačiame „Xbox One“ procesorius yra prijungtas prie 8 GB DRAM, su 8 GB „Flash“ ir 500 GB kietuoju disku.

Kitoje pokalbio dalyje aprašytas „Xbox One Kinect“ gylio jutiklis, kurį „Microsoft“ sukūrė savo įmonėje. Tai yra naujas 3D gylio jutiklis, taip pat pagamintas TSMC, kuris veikia su 1080p kamera, kad galėtų sekti mažus objektus, ir skirtas darbui platesnėje erdvėje, esant daugiau apšvietimo sąlygų, ir būti greitesniam nei ankstesnės kartos.

„Microsoft“ neaptarė kompromisų pagrindiniame procesoriuje. Mane ypač domina skirtumai tarp jo ir to, kuris naudojamas „PlayStation 4“. „Sony“ taip pat pasirinko sukurti procesorių su AMD ir naudoti aštuonis „Jaguar“ branduolių.

Remiantis neoficialiais pranešimais (išsamią informaciją žr. „Anandtech“ ir „ExtremeTech“), abiem atvejais iš pradžių buvo numatyta, kad centriniai procesoriai veikia 1, 6 GHz dažniu. „Microsoft“ vakar pareiškė, kad padidino „Xbox One“ procesoriaus greitį iki 1, 75 GHz, ty 10 procentų. „Microsoft“ pasirinko naudoti 12 iš AMD „Graphics Core Next“ bloko, iš viso 768 shader procesoriams; tuo tarpu „Sony“ pasirinko dizainą su 18 „Grafikos“ branduolių ir iš viso 1152 „shader“ procesoriais, kurie turėtų suteikti „PlayStation 4“ pranašumą dėl neapdorotų grafikos arklio jėgų. Tačiau „Microsoft“ įtraukė daugiau atminties, įskaitant 32 MB įdėtą SRAM, visų pirma naudojamą grafikoje, ir tai galėtų pagreitinti grafikos dalių, kurios talpinamos toje atmintyje, vykdymą, galbūt žaidimus padidindamos reagavimą.

Kitaip tariant, „Sony“ sprendimas turėtų užtikrinti aukštesnės klasės našumą, kaip rašoma dauguma žaidimų šiandien, tačiau „Microsoft“ sprendimas gali būti geresnis, jei žaidimai bus rašomi tam, kad tuo pasinaudotų. Tuo tarpu yra gana lengva nurodyti kompiuterį su geresniu procesoriumi ir aukštesnės klasės grafika nei bet kuris iš jų, nors paprastai už didesnę kainą. Vis dėlto visas tas našumas nereiškia, kad žaidimais tuo nepasinaudojama, o atrodo, kad daugelis naujausių kompiuterinių žaidimų yra skirti žemesnio našumo „Xbox One“ ir „PlayStation 3“ lygiams.

Žinoma, efektyvumo tikrai nesužinosime, kol tie patys žaidimai pasirodys ne tik naujose platformose, bet ir asmeniniame kompiuteryje. Vis dėlto vienas dalykas atrodo aiškus: turėtų būti lengviau, jei žaidimai pasirodo visose trijose aplinkose, nes pagrindinė aparatinė įranga nėra tokia skirtinga.